Devyni I. Ruginienės Vyriausybės mėnesiai: kokį įspaudą paliks ir kokią dirvą paruošė M. Sinkevičiui?
Antradienį Ingos Ruginienės Vyriausybei oficialiai tariamas „sudie“. Devynis mėnesius Vyriausybei vadovavusią socialdemokratę jau netrukus pakeis partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Naujose ir ypač aukštose pareigose netikėtai atsidūrusi I. Ruginienė medaus mėnesio laikotarpio tikrai neturėjo – politikei teko slopinti dėl ekspremjero Gintauto Palucko kilusius gaisrus, kovoti su kontrabandinių balionų krize, teisintis dėl tuometinio koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio išsišokimų. O kur dar nuolatiniai baksnojimai ir abejonės dėl jos pačios gebėjimų.
I. Ruginienės Vyriausybės laikotarpį įvertino ir Lrytas kalbinti politologai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga jos vadovavimą vadina eksperimentu, premjerė esą neištesėjo ir duoto pažado, kad jos komandoje dirbs visiški savo srities profesionalai. Apskritai, svarstė S. Spurga, tiek I. Ruginienės, tiek ir G. Palucko Vyriausybės, atrodo, tiesiog plaukė pasroviui.
„Neturėjo aiškių idėjų, neturėjo savo veido“, – vertino politologas.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius išskyrė kelis esminius bruožus, kaip gyventojai galėtų prisiminti I. Ruginienės Vyriausybės laikotarpį, tarp kurių – ir nemažai protestų. Visgi ir pačiam M. Sinkevičiui, sakė politologas, užėmus jos vietą tikrai nebus lengva.
„I. Ruginienei turbūt vienintelis pliusas tektų dėl to, kad jos namuose nebuvo dviejų neaiškiais būdais atsiradusių televizorių. Čia turbūt vienintelis privalumas“, – Lrytas sakė M. Baltrukevičius.