Tyrimas: mažėja kyšiais problemas spręsti nusiteikusių žmonių

Nors korupcija vis dar įvardijama kaip viena iš penkių didžiausių problemų Lietuvoje, naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad šalies gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti ar kyšį davusių asmenų skaičius. Visuomenės nuomonės tyrimo "Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016" duomenimis, tarp Lietuvos gyventojams aktualiausių problemų korupcija užima 5-ąją vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų ir alkoholizmo. Kaip labai rimtą problemą šiais metais korupciją nurodė 56 proc. gyventojų, 35 proc. įmonių vadovų ir 32 proc. valstybės tarnautojų. Palyginti su 2014 metų duomenimis, korupcijos suvokimo svarba išaugo."Norėtųsi pastebėti, kad visos tikslinės grupės identifikavo korupciją kaip vieną iš svarbiausių problemų - top penketuke ji užima penktąją vietą. Visgi ta nuomonė arba rezultatas pagal tyrimo duomenis akivaizdžiai koreliuoja su dviem priežastimis: viena vertus, visuomenė pastebi korupcijos skandalus, į kuriuos įsivėlę politikai 2016-aisiais metais, ir tai matyti pagal institucijų vertinimus. Kita vertus, manome, kad tai tam tikras visuomenės korupcijos problemos suvokimo didėjimas irgi yra pozityvu", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Kaip teigė E. Radzevičius, didėja asmenų, teigiančių, kad kyšio neduotų dėl moralinių nuostatų ar prieštaravimų jų vertybėms. Tai irgi rodo sąmoningumo ir visuomenės brandos augimą. Taip pat, kaip pastebėjo STT direktoriaus pavaduotojas, visuomenė tampa vis labiau aktyvesnė, t.y. ženkliai didėja žmonių, žinančių, kur kreiptis ir kreiptųsi dėl korupcijos - STT kas trečią ikiteisminį tyrimą pradeda žmonių pateiktos informacijos pagrindu, bene pagrindinis informacijos šaltinis yra pranešimai internetu arba elektroniniu paštu, arba raštu."Kaip ir minėjau, apie trečdalį visų pradedamų ikiteisminių tyrimų yra paremti asmenų, pateikusių informaciją, pagrindu, t.y. ne mes patys nustatome požymius, informacijos pirminis šaltinis yra asmenys, besikreipę į STT", - teigė E. Radzevičius. Gyventojai STT praneša tiek apie biurokratizmo apraiškas ir nesprendžiamas problemas, tiek tiesioginius faktus - kyšio prievartavimą, reikalavimą. Tyrimo duomenims, pastebima, kad padaugėjo nurodančių, jog korupcijos mastai išaugo tiek per 5 metus, tiek per pastaruosius 12 mėnesių (atitinkamai išaugo 7 ir 10 proc.). Toks vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo duomenis, sietinas tiek su rezonansiniais korupciniais tyrimais, su kuriais 2016 m. buvo susiję kai kurie šalies politikai, tiek ir su didėjančiu korupcijos problemos svarbos suvokimu, - kuo labiau pripažįstama problemos svarba, tuo labiau ji suvokiama kaip plačiai paplitusi. Pastebima, kad mažėja pasiruošusių duoti kyšį ar davusių kyšį asmenų skaičius. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų, ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 m., kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu. Nuosekliai mažėja ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, atskleidžiantys įvairių šalies institucijų faktinį korumpuotumą.Labiausiai korumpuotomis institucijomis respondentai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas/ligonines (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.), partijas (22 proc.), policiją (17 proc.), Vyriausybę (15 proc.), ministerijas (11 proc.), prokuratūrą, verslą, žemėtvarką, viešųjų pirkimų agentūrą, švietimą/aukštąsias mokyklas/mokymo įstaigas. Labiausiai paplitusios korupcijos formos, anot gyventojų, - nepotizmas (giminaičių protegavimas į aukštas ir pelningas pareigas), politinių partijų narių protegavimas, papirkimas. Gerokai padaugėjo ir žinančiųjų, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, taip pat visuomenė labiau įsitraukia, sprendžiant korupcijos problemas. Kur reikėtų pranešti apie korupciją, žino 39 proc. gyventojų, 61 proc. įmonių vadovų ir net 72 proc. valstybės tarnautojų. O maždaug penktadalis gyventojų, daugiau nei trečdalis įmonės vadovų ir 42 proc. valstybės tarnautojų, susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai praneštų atsakingoms institucijoms. Anot STT atstovų, šie didėjantys rodikliai ne tik atskleidžia nuoseklios ilgametės kovos su korupcija rezultatus, bet ir nurodo spręstinas problemas, į kurias reikėtų susitelkti artimiausius kelerius metus.Nuo 2001 m. "Lietuvos korupcijos žemėlapis" parengtas septintą kartą. Apklausą šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" STT užsakymu. Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: 1002 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai ir 502 valstybės tarnautojai.Tyrimas finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. [...]