Audra tapo Lietuvos civilinės saugos testu: „Šita krizė apnuogino tą mūsų nepasirengimą“
Savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra, sutrikdžiusi elektros ir ryšio tiekimą bei dalyje šalies paveikusi vandens tiekimą, tapo realiu Lietuvos pasirengimo krizėms testu. Politikai pripažįsta, kad situacija išryškino infrastruktūros atsparumo spragas, o dalis jų ragina į šias pamokas atsižvelgti ir rengiantis galimoms karinėms grėsmėms.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pažymėjo, kad kritinės infrastruktūros, ypač – energetikos, atsparumo didinimas yra Gitano Nausėdos akcentuojamas prioritetas.
„Prezidentas nuolat akcentuoja kritinės, ypač – energetikos, infrastruktūros atsparumo didinimo būtinybę“, – antradienį žurnalistams teigė R. Dilba.
Pasak jo, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija pirmą kartą Europos Sąjungos (ES) istorijoje gavo finansavimą kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai nuo hibridinių grėsmių. Tam skirta 130 mln. eurų.
„Nors lėšos nėra itin didelės – 130 mln. eurų, tai yra gera pradžia“, – sakė R. Dilba.
Anot prezidento patarėjo, ateityje planuojama didinti finansavimą energetikos infrastruktūros atsparumui stiprinti. Energetikos ministerija yra numačiusi tiek trumpalaikes priemones hibridinėms atakoms energetikos tinkle užkardyti, tiek ilgalaikius projektus, tarp jų – vadinamąjį „septynių salų“ modelį.