Profesorė paneigė mitą apie hormonų tyrimus moterims: yra požymis, kam jų visiškai nereikia
Dažnai moterų sveikatos nusiskundimai nurašomi stresui, nuovargiui arba tiesiog „moteriškumui“. Jei kamuoja prasta savijauta, pasak gydytojos, nevertėtų sakyti, jog „dėl visko kalti hormonai“. Į organizmą derėtų žiūrėti kaip į visumą.
„Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau įtakos yra ne hormonų svyravimuose, bet kaip į juos reaguoja moters smegenys“, – pabrėžia Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė.
Pasak jos, neretai į medikės kabinetą pasibeldusi moteris nori išsitirti hormonus. Tačiau profesorė skeptiška dėl tokios taktikos naudos.
„Turbūt yra mitas, kad išsitirsiu hormonus, sužinosiu, kad estrogeno yra per daug, progesterono – per mažai. Bet niekas nežino, kokios yra individualios svyravimo ribos. Tikrai netikslinga tirti hormonų kiekį, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, nes šiandien dar niekas negali pasakyti, kaip tie subtilūs svyravimai veikia moters smegenų veiklą“, – paaiškino D. Ramašauskaitė.
Paklausta, kada vertėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą, profesorė akcentavo, kad mamos visų pirma turėtų išmokyti mergaites pačias stebėti savo ciklą: stebėti jų trukmė, fiksuoti kaip dažnai jos kartojasi, kiek gausus kraujavimas. Mergaitė išaugs į subrendusią moterį ir pati gebės vertinti, kada ciklo pokyčiai neatitinka normos.
„Labai svarbu, kad mamos tą suprastų ir nevestų savo 15–16 metų dukrų pas ginekologą profilaktiškai, bet edukuotų, kas yra normalu“, – sakė D. Ramašauskaitė.