JAV pagreitį įgauna „žemėlapių karas“: prabilo apie grėsmingą domino efektą
Pastarąją savaitę Jungtinės Amerikos Valstijas (JAV) sukrėtė dar vienas atvejis, kuris Lietuvoje ir Europoje būtų nesuvokiamas protu. Tai – vadinamasis džerimanderingas, dar kitaip žinomas kaip apygardų perbraižymas savo naudai.
Lietuvoje politikai dalį vietų į Seimą gauna per rinkimų apygardas, tačiau jų sienos dažniausiai nėra liečiamos, išskyrus perskaičiavus gyventojų skaičių arba kitomis retomis išimtimis. Pavyzdžiui, apygardos paskutinį kartą dėl demografinių pokyčių buvo perbraižytos 2023 metais, kai buvo paliestos 44 ribos.
Kalbant apie Europą, perbraižymo savo naudai atvejai taip pat dažniau yra išimtis nei taisyklė. Vengrijoje balandį rinkimus pralaimėjusio Viktoro Orbano partija „Fidesz“ rinkimų apygardas per 16 metų vienvaldystės perbraižė savo naudai ir padidino jų svorį parlamente.
Tuo tarpu politinių kovų apimtoje JAV apygardų perbraižymo praktiką demokratai ir respublikonai – dvi pagrindinės partijos – aktyviai naudoja savo naudai besirungiant dėl vietų Atstovų rūmuose. Nors džerimanderingas nėra naujas reiškinys, pastaruoju metu apžvalgininkai pastebėjo nerimą keliantį pokytį ir praminė įvykius „žemėlapių karais“.
Viskas prasidėjo dar pernai Teksase, kur respublikonai perbraižė rinkiminių apygardų žemėlapį savo naudai, o vėliau į tai atsakė demokratai Kalifornijoje. O šią savaitę į dėmesio centrą pateko antradienį Virdžinijos valstijoje vykęs referendumas, kuriame gyventojai nubalsavo už demokratams naudingą rezultatą.
Apžvalgininkai perspėja, kad pastarieji atvejai yra tik domino griuvimo pradžia jau ir taip klibančioje JAV sistemoje. Tačiau kas yra džerimanderingas ir kaip tokia, iš pirmo žvilgsnio nedemokratiška praktika, apskritai yra įmanoma valstybėje, kuri save dar neseniai vadino „demokratijos švyturiu“?