S. Šimkutė. „Žmonių“ skyrybos
Nieko nenoriu tuo pasakyti, bet žinai, anądien tavo mama paklausė, ar mes pykstamės. Aš išpūčiau žandus: mes? Ką jūs? Mes tiesiog nemokame pyktis! Kai tik kyla susierzinimas dėl kokio šūdniekio (tavo akimis) ar didelės problemos (mano akimis), mes iškart užsičiaupiam ir tylim kas sau. Patylim, akimis pažaibuojam, žiū, prieš vakarienę ar kitą rytą (nelygu, kokio didumo šūdniekis buvo) jau susitaikėm – koks dar gali būti ginčas?