Nuo 2009-ųjų po Seimą ir įvairius komitetus klaidžiojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas – pagaliau priimtas. Jo itin laukė vystytojai, nesyk skundęsi savanorišku, tačiau realybėje neretai priverstiniu infrastruktūros mokesčiu, kuris panaudojamas nebūtinai jų vystomoje teritorijoje. Kai kurie jautėsi „baudžiami“, mat privalėjo įrengti tūkstančius kainuojančią infrastruktūrą, kuomet kiti, ją perdavus savivaldybei, jau tik prisijungdavo. Sostinėje vystytojai į bendrą katilą kasmet sunešdavo maždaug milijoną eurų.