Kuršių nerijos tvarkymo planas: už ir prieš

Kultūros paveldo departamentas (KPD) apgailestauja, kad Aplinkos ministerija bando grubiai manipuliuoti visuomenės nuomone dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano korektūros ir atskiri pareigūnai verčiami pažeisti įstatymą, dėl ko nukentės tiek valstybė, tiek jos piliečiai. „Visame šiame teisiniame chaose yra pamirštamas Lietuvos pilietis, kuris teisėtai įsigijo būstą ir nori saugiai gyventi Lietuvoje. Kartais tiesiog norisi garsiai surikti: atsikvošėkime, Lietuvos valstybė nyksta, žmonės išvažiuoja dėl destruktyvaus valstybės požiūrio į juos! Pilietis, o ne teisės normose sutrikęs ar už jų besislepiantis biurokratų ir politikų klanas yra valstybė“,- sako KPD direktorė Diana Varnaitė. KPD priešinasi Aplinkos ministerijos teikiamam KNNP tvarkymo plano projektui, nes bando valstybę apsaugoti nuo kompensacijų mokėjimo asmenims, kurie patirs žalą dėl valstybės institucijų padarytų biurokratinių klaidų. KPD suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektą, išskyrus tas pozicijas, kuriose primygtinai nurodoma griauti arba pertvarkyti atskirus pastatus. KPD nesutinka su pastarosiomis pozicijomis, nes jų įgyvendinimo atveju valstybė patirs reikšmingą moralinę ir finansinę žalą. Nepaisydamos primygtinio KPD prašymo per visą derinimo laikotarpį, Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos taip ir nenurodė atrankos kriterijų, pagal kuriuos suskirstė pastatus į įteisinamus (kurių nereikės griauti) ir į tuos, kuriuos spaudžia griauti arba pertvarkyti. KNNP tvarkymo plano projekte griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos. Todėl KPD nesutinka, kad be jokio pagrindo ir aiškių kriterijų šie pastatai būtų griaunami ar kitaip pertvarkomi. Aplinkos ministerijos atstovų išaiškinimas (KPD konkrečios pavardės yra žinomos), kad griovimas ar pertvarkymas tik dėl planą rengusių ekspertų „vidinių įsitikinimų“ ir dėl nekonkretizuoto „politinio sprendimo“ yra nepagrįstas, iš esmės nevalstybiškas ir amoralus. „Prieš pustrečių metų Vyriausybė, norėdama išspręsti teisines kolizijas ir pašalinti KNNP tvarkymo plano neatitikimus KPD parengtiems Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės specialiesiems paveldosaugos planams bei išvengti būtinybės griauti pastatus ir vėliau dėl to mokėti kompensacijas jų savininkams, inicijavo KNNP plano korektūros parengimą. Deja, Aplinkos ministerijos parengtas nepagrįstas planas jokiu būdu nespręstų įsisenėjusios problemos, o tik ją pagilintų“, - teigia D.Varnaitė. Kultūros paveldo departamentas siūlo Vyriausybei priimti ryžtingą sprendimą ir išimti iš Aplinkos ministerijos parengtos KNNP tvarkymo plano korektūros tą dalį, kuri reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius ir įrašyti nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių (Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės) apsaugos tvarkymo planuose, kurie jau yra parengti ir antrus metus laukia tik kultūros ministro parašo, kad Vyriausybė galėtų šiuos planus tvirtinti. Pasak D.Varnaitės, KPD parengtuose Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės apsaugos tvarkymo planuose visoms susikaupusioms Kuršių nerijos problemos yra pasiūlyti sprendimai, todėl jų priėmimas padėtų valstybei išvengti prievolės mokėti milijonines kompensacijas, atsikvėptų ir patys Kuršių nerijos gyventojai. Artimiausiuose posėdžiuose Vyriausybė galėtų patvirtinti visus planus, t.y. KNNP tvarkymo plano korektūrą su išimta kultūros paveldo dalimi bei KPD parengtus Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės paveldosauginius tvarkymo planus, tuo būdu išspręsdama įsisenėjusią problemą bei padėdama valstybei išvengti milijoninių kompensacijų mokėjimo. KPD direktorė D. Varnaitė atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerijos parengto KNNP tvarkymo plano reikalavimų dalis nepagrįstai sugriežtinta. Taip pat čia įvedamos sąvokos, kurios yra neaiškios ir vėliau sukels didelių teisinių problemų. Kaip pavyzdį ji nurodė plane atsiradusį teiginį, kad visi KNNP teritorijoje sovietiniu metu statyti pastatai turi būti rekonstruojami mažinant tūrius. „Kuršių nerijoje didžioji dalis pastatų yra pastatyta būtent sovietiniu metu, netgi Neringos savivaldybė įsikūrusi sovietmečiu statytame pastate, ar jį dėl to tektų griauti? Susidaro įspūdis, kad atidaroma Pandoros skrynia - griovimas be ribų“, - apibendrino KPD vadovė. KPD jau seniai valstybės institucijoms ir valstybės vadovams kartoja, kad Aplinkos ministerijos parengtas KNNP tvarkymo plano projektas pažeidžia ne vieną įstatymą. Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas turi būti nustatomas valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių (Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės) apsaugos tvarkymo planuose, o ne KNNP tvarkymo plane. Aplinkos ministerijos pastangos savaip reglamentuoti paveldosaugos klausimus, įtvirtinti niekuo nepagrįstus pastatų griovimą ar pertvarkymą viršija šios ministerijos kompetenciją ir sukuria papildomas įtampas visuomenėje ir valstybinėse institucijose. KPD ragina Aplinkos ministeriją atsisakyti ambicijų reguliuoti jos kompetencijai nepriklausančią paveldosaugos sritį ir pateikti Vyriausybei tvirtinti KNNP tvarkymo planą be minėtų šio plano pozicijų, kurių įgyvendinimo pasekmės - neišvengiamai didelė finansinė ir moralinė žala valstybei, o kartu ir tolesnė teisinio chaoso vyravimo perspektyva Kuršių nerijoje. [...]