Viceministrė: ES nekalbama, kada buitinė technika turės būti pritaikyta neįgaliesiems
Bankomatai, išmanieji įrenginiai, elektroninė prekyba ir žiniasklaida, bilietai, registracija internetu po pustrečių metų turėtų būti labiau prieinamos žmonėms su regos ir klausos sutrikimais – nuo 2025 metų liepos visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios įpareigojimai gamintojams ir tiekėjams siūlyti neįgaliesiems pritaikytą produkciją ar paslaugas.
Tačiau kada „prabils“ buitinė technika, pavyzdžiui, kaitlentės, skalbimo mašinos ar šaldytuvai, kol kas nesvarstoma, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Jos teigimu, šalyje pradedamas ES Prieinamumo direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę yra pirmas žingsnis „į sisteminio prieinamumo lauką“. Tačiau, anot viceministrės, kol kas nevyksta diskusijos dėl platesnio direktyvos taikymo.
„Mūsų žiniomis, nekalbama. Nėra dar toks lygmuo. Nėra dar tokių diskusijų“, – pirmadienį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje svarstant Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą teigė J. Jakštienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjo Eitvydo Zurbos teigimu, apie dar platesnį prekių ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems bus kalbama jau įsigaliojus naujiems reikalavimams.
„Europos Komisija dar irgi laukia, kol visos valstybės persikels šią direktyvą, nes dar nemažai to nepadarė, (…) ir klausimai bus keliami“, – posėdyje sakė ministerijos atstovas.
Komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė klausė, ar ES jau yra prasidėję svarstymai dėl Prieinamumo direktyvos plėtros įtraukiant pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus buitinės technikos gamintojams.
„Žmonėms labai reikia šaldytuvų, kaitlenčių, skalbimo mašinų, kad kalbėtų. Neregiams tai labai reikalinga“, – tvirtino M. Ošmianskienė.
Komisijai daugiausia dėmesio skyrus aptarti bankomatų pritaikymą neįgaliesiems, J. Jakštienė pripažino, kad bankų laukia daug darbo.
„Verslo sektorius turės iš esmės keisti bankomatus – diegti naujus racionalumus, kad paslaugos galutiniams vartotojams atitiktų reikalavimus“, – sakė viceministrė J. Jakštienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas E. Zurba negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti vieno bankomato pritaikymas, tačiau, anot jo, „administracinė našta yra proporcinga siekiamam tikslui“. Pasak jo, bankomatai, kurie nebus pritaikyti neįgaliesiems, negalės patekti į ES rinką.
„Verslas nelabai turi pasirinkimo, o tik prisitaikyti prie kaštų. Bankomatų gamintojų nėra tiek daug“, – teigė jis.
E. Zurbos teigimu, ateityje prašymą, pavyzdžiui, suvesti pin kodą, bankomatas turėtų pateikti daugiau negu viena jusle – ne tik ekrane rodomu įrašu, bet ir garsu. Be to, bankomatai turėtų pratęsti kai kurių operacijų laiką, kad žmogus, kuriam dėl galūnių problemų sunku greitai suvesti kodą ar kitą informaciją, galėtų suspėti tai atlikti.
Taip pat gamintojai turėtų pasirūpinti, kad prie bankomatų, kaip ir kompiuterių, planšečių ar kitų įrenginių, būtų galima neįgaliesiems prisijungti pagalbines technologijas, pavyzdžiui, ausines, klausos aparatus ar kitus.
Pasak J. Jakštienės, perkeliamos direktyvos naudą pajus ne tik negalią turintys žmonės, bet ir kiti gyventojai, ypač vyresnio amžiaus: „Bus didesnis prieinamumas sensoriniais būdais“.
Seimui Prieinamumo direktyvą perkėlus į Lietuvos teisę, neįgaliesiems nepritaikytas paslaugas būtų galima teikti iki 2030 metų liepos.
Europos Parlamentas Direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo priėmė 2019 metų balandį. Ją į nacionalinę teisę Lietuva turi perkelti iki šių metų pabaigos.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama
The post Viceministrė: ES nekalbama, kada buitinė technika turės būti pritaikyta neįgaliesiems appeared first on kurier.lt.