Vėjo parkas Baltijos jūroje bus 30 km nuo kranto, sutarė Palanga ir Vyriausybė

Palangos savivaldybė ir Vyriausybė susitarė, kad būsimas vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje būtų statomas ne už devynių, o bent 30 kilometrų nuo kranto, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. 

„2020 metais, kai buvo planuojamas parkas, atstumas nuo kranto buvo numatytas devyni kilometrai, šiandien atstumas yra 30 kilometrų. Tai rodo, kokią galią bendruomenė turi savivaldybės ir Vyriausybės bei ministerijos derybose“, – ketvirtadienį po susitikimo su Palangos savivaldos bei visuomenės atstovais žurnalistams sakė D. Kreivys.  

Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pradžioje pristatant projektą prieštaravęs, kad jėgainės yra pernelyg arti kranto,  ketvirtadienį teigė, kad kompromisas visuomenę tenkina, nes parko iš miesto nesimatys. 

„Džiaugiuosi, kad ministerija ir Vyriausybė atsižvelgs į mūsų visuomenės pastabas, į Lietuvos gyventojų, kurie ilsisi pajūryje, pastabas (…) Devyni kilometrai būtų ryškiai matyti, o nuo 30 kilometrų matomumas yra labai nežymus, praktiškai jo nesimatys. Iš esmės nėra ginčo, nes į visas savivaldybės pastabas atsižvelgta“, – ketvirtadienį Palangoje žurnalistams sakė Š. Vaitkus.

Pagal susitarimą parkui pradėjus veiklą jo vystytojas savivaldybei kiekvienais metais privalės sumokėti fiksuotą sumą nuo nuo pagamintos elektros kiekio – maždaug 3 mln. eurų, kurie bus panaudoti miesto reikmėms. Šią sąlygą, pasak Š. Vaitkaus, teisiškai įtvirtinti ruošiamasi artimiausiu metu.    

„Matys, bus teisės aktai, vienas iš jų artimiausioje ateityje ir ten bus įvardinta, kokios jėgainės nuo kokio galingumo bus pastatytos, tiek savivaldybės, esančios toje teritorijoje, ir gauna. Iš esmės, kas dabar planuojama pastatyti ties Šventąja ir Palanga, tai savivaldybės biudžetas kasmet gautų 3 milijonus eurų“, – aiškino Š. Vaitkus.

Energetikos ministras sako, jog sąlyga dėl kompensacijos bendruomenei atsirado pritaikius tokią pat tvarką, kaip sausumos vėjo parkų vystytojams – jie privalo skirti tam tikrą lėšų dalį bendruomenėms.  

„Lėšų skyrimas savivaldybei tapo akivaizdus pavasarį, kai buvo priimti įstatymai dėl sausumos vėjo parkų plėtros, ir buvo numatyta, kad bendruomenėms kas metus skiriami pinigai. Tai kuo skiriasi jūros parkas nuo sausumos parko? Niekuo. Natūralu, kad savivaldybė, kurioje statomas parkas, turi gauti lėšas. Kai buvo pristatomas jūros vėjo parkas, tokios nuostatos nebuvo, nes nebuvo net tokios idėjos“, – sakė D. Kreivys.

Anot Palangos mero, derybose su Vyriausybe buvo įvykdytos visos pagrindinės Palangos sąlygos.

„Mūsų pagrindinis dalykas tose derybose buvo ne finansinis – buvo atstumas nuo jūros kranto, mūsų prašymas buvo atitraukti jas kuo toliau nuo krantų“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jo manymu, jėgainių parkas nepakenks jūros biologinei įvairovei ir nepadarys kitos žalos – kitų šalių pavyzdžiai įrodo, jog tokie statiniai yra nekenksmingi.

„Aš nesu specialistas, bet manau, kad ministerija atliks visus būtinus tyrimus ir turės atsakymus, bet tokius parkus turi Vokietija, Danija, tai, patikėkit manimi, jeigu kažkas būtų blogai, tai tokių parkų nebūtų“, – sakė Š. Vaitkus.

Būsimojo parko vietoje šiuo metu atliekami jūros dugno, vėjo greičio ir kiti tyrimai, vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Projekto vystytojo konkursą tikimasi skelbti 2023 metų pabaigoje, o jo statyba gali prasidėti 2025-aisiais, sako ministras. 

„Tikimės, kad kitų metų pabaigoje bus konkursas, 2025 metais prasidės statybos, 2028 metais parkas pradės veikti“, – Palangoje teigė D. Kreivys. 

Anot jo, Lietuvos įmonės yra pajėgios dalyvauti šiame konkurse atskirai arba kartu su užsienio bendrovėmis, o  konkurencija gali būti tokia didelė, kad laimėtojas sumokėtų valstybei už galimybę statyti parką.

„Manau, kad konkursas bus didelis, dalyvaus tiek lietuviškos kompanijos, tiek užsienio, lietuviškos įmonės konsorciumuose su tarptautinėmis kompanijomis. Galiu pasakyti, kad gali būti ir taip, kad konkursą laimėjusios įmonės primokės valstybei už tai, kad leistume statyti tą parką, net tokia galimybė yra“, – kalbėjo D. Kreivys. 

Parkas, pasak jo, preliminariai gali kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų.

Planuojama, kad pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje galia sieks 700 megavatų (MW), jis pagamins iki 3 teravatvalandžių elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

The post Vėjo parkas Baltijos jūroje bus 30 km nuo kranto, sutarė Palanga ir Vyriausybė appeared first on kurier.lt.