Parlamentarai nustatė algas merams, skirtumai lieka minimalūs
Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemerams.
Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.
Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.
Pagal penktadienį priimtas pataisas, kaip ir iki šiol, merų bei vicemerų atlyginimai priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tačiau vietoj dviejų kategorijų padarytos penkios.
Iki šiol savivaldybių vadovų darbo užmokestis diferencijuotas pagal tai, ar toje savivaldybėje gyvena iki 100 tūkst. gyventojų, ar daugiau kaip 100 tūkstančių. Pirmu atveju merų algoms taikytas koeficientas 19, antru – 18.
Priimtos pataisos numato skirtingus koeficientus pagal savivaldybes iki 15 tūkst. gyventojų (mero koeficientas 18), nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. (koeficientas 18,3), nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. (koeficientas 18,6), nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. (koeficientas 19) ir daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų (koeficientas 19,1).
Atitinkamai diferencijuotos ir vicemerų algos.
Pataisos dar numatė papildomai pridėti algos kurortų bei kurortinių teritorijų vadovams.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, kad dėl šių pataisų merų ir vicemerų atlyginimai „beveik nedidės“, o skirtumai tarp mažų ir didelių savivaldybių lieka maži.
„Algos skirtumas (…) pavyzdžiui, tarp Pagėgių savivaldybės ir Vilniaus miesto merų – 194 eurai“, – sakė parlamentarė.
Kitąmet merų ir vicemerų atlyginimai, kaip ir visų valstybės politikų, tarnautojų, kils dėl to, kad trim eurais pakeltas bazinis algos dydis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad priimtos pataisos yra ydingos, nes vėl merų ir vicemerų darbo užmokestis nustatomas pagal vieną kriterijų – gyventojų skaičių.
„Konstitucinis Teismas pasakė, kad merų atlyginimas negali būti nustatomas pagal vienintelį kriterijų – pagal tai, kiek vienoje ar kitoje savivaldybių yra gyventojų. (…) Dabar niekas nepasikeitė. Įstatymas išlieka antikonstitucinis, kadangi buvo vienas kriterijus, vienas kriterijus ir liko. Tik truputį patrupinta“, – kalbėjo Seimo narys.
K. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad kurortų merams papildomai pridėjus prie algos, pavyzdžiui, Birštono meras uždirbs daugiau negu Vilniaus vadovas.
Šių metų gegužę Konstitucinis Teismas paskelbė, kad merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Anot teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.
Nutarime pažymėta, kad tik penkių savivaldybių merai ir jų pavaduotojai gauna didesnę pareiginę algą nei likusių 55 savivaldybių. Tuo metu tos 55 savivaldybės yra labai skirtingo dydžio.
Nutarime teigta, kad Seimas gali nustatyti ir kitus objektyvius kriterijus, lemiančius savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį, ne tik savivaldybės gyventojų skaičių.