Užsieniečių laukiantis uždavinys jau kelia galvosopį: abejoja, ar baudos padės, pirštu beda ir į kitą bėdą

Nuo šių metų įsigaliojus reikalavimui, kad su klientais dirbantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai, sujudo tiek ir patys mūsų šalyje gyvenantys užsienio šalių piliečiai, tiek ir valstybės institucijos. Visgi, nauja tvarka atnešė ir nemažai naujų klausimų.

Su užsieniečiais jau ne vienerius metus daug dirbanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pastebi, kad susidomėjimas lietuvių kalbos mokymuisi pastaruoju metu tikrai išaugo, tačiau išryškėjo ir problemų – kalbos kursus užsieniečiai neretai turi susirasti patys, jie – labai brangūs, neretai ir sunkiai prieinami.

Tam tikra prasme, sako VDU atstovė, užsieniečiai šiandien palikti vieni, V.Leonavičienė taip pat pasigenda ir sisteminio požiūrio į lietuvių kalbos mokymąsi kitataučiams. Esą visam bendram paveikslui nepadeda ir apie kai kuriuos atvykėlius vis dar vyraujantys stereotipai.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas tvirtina, kad galimybių mokytis lietuvių kalbos užsieniečiai turi daug: „Visko yra, kad tik noro nepritrūktų“.

„Kitas dalykas – visuomenė neturi toleruoti kalbos nemokėjimo ir korektiškai, atkakliai ir kantriai juos mokyti mūsų valstybinės kalbos“, – Lrytas sakė D.Smalinskas, pabrėžęs, kad sąmoningumo tikisi ir pačių kitataučių.

Tai, kad lietuvių kalbą moka A1 lygiu, užsieniečiai jau netrukus privalės įrodyti išlaikydami specialų lietuvių kalbos egzaminą – Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai nurodė, kuo jis ypatingas ir ką konkrečiai juo bus siekiama patikrinti.