Dėl ko iš tiesų kilo D. Šakalienės ir E. Paulavičiaus konfliktas: centre – „karšta“ kėdė Europoje

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimas nušalinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių iš pareigų, likus porai mėnesių iki jo kadencijos pabaigos, virto tikru politiniu skandalu.

Penktadienį į uždarą komiteto posėdį išsikvietę tiek D.Šakalienę, tiek E.Paulavičių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai išgirdo abi puses, ir naujienų portalui Lrytas paaiškino konflikto aplinkybes.

Anot NSGK narių, E.Paulavičius siekė, kad D.Šakalienė pratęstų jo pareigas AOTD direktoriaus kėdėje bent metams – tokiu atveju jis būtų galėjęs pretenduoti į Europos Sąjungos žvalgybos institucijos vadovybės postą. Pasibaigus jo kadencijai numatytu laiku, šios galimybės jis nebetenka.

Uždarame posėdyje dalyvavę NSGK nariai pasakojo, kad „susidūrė ambicijos“ – D.Šakalienė esą jau buvo numačiusi kitą kandidatūrą į AOTD vadovo postą, o E.Paulavičiui buvo siūlomos kitos pareigos, kurios, kaip dabar aiškėja, iš tiesų nebuvo aukštesnės statuso prasme, ir E.Paulavičius šiuo klausimu buvo nepajudinamas.

Tuomet, anot politikų, ir prasidėjo E.Paulavičiaus veiklos patikrinimai, atsirado ir AOTD darbuotojų skundai, kurie, pasak NSGK narių, nėra „degantys“, o susiję su, pavyzdžiui, nepakankamai didelėmis darbuotojų premijomis, svarbių pozicijų departamente neužpildymu.

Posėdžio metu nuskambėjo ir ministrės pastabos apie tai, esą tam tikra žvalgybos informacija, susijusi su Irano ir Izraelio konfliktu, jos nepasiekė laiku. Tad kas įvyko iš tiesų?