Новости за 17.09.2019

Vyriausybei siūloma pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti žlugusios Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ nekilnojamąjį turtą ir jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius bei turtą.

Europos biržoms panirus į politinį neapibrėžtumą, Baltijos akcijų rinkoje, kurioje svarbesnių naujienų nebūta, daugiausiai sukiotasi apie bankus.

Seimas atmetė siūlymą ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadienį. Taip pat nepritarta iniciatyvoms atsisakyti arba atidėti naujus draudimus kitąmet pardavinėti alkoholį lauko kavinėse ar pliažuose.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13% mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Elonas Muskas, JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovas pripažintas labiausiai įkvepiančiu lyderiu technologijų sektoriuje.

Viena didžiausių šalies kelių ir tiltų statybos bendrovių „Šiaulių plentas“ prašo teismo leisti pradėti restruktūrizavimo procesą.

Dauguma ES finansų ministrų sutiko, jog reikia peržiūrėti energijos apmokestinimo direktyvą, kad ji atitiktų ES tikslą iki 2050 m. tapti neutraliu regionu anglies dujų išmetimo požiūriu. Mokesčiai degalams ir kitų rūšių kurui šiame dokumente neindeksuoti 15 metų.

„Metų finansų vadovu “ šiemet tapo Aidas Tamošiūnas, UAB „Tele2“ finansų vadovas. Nominacija įteikta „Verslo žinių“ finansininkams ir buhalteriams skirtoje konferencijoje.

38% didžiausių turto valdytojų per artimiausius metus numato recesiją, parodė „Bank of America Merrill Lynch“ kasmėnesinė fondų valdytojų apklausa. „Most crowded trade“ titulą išlaiko JAV iždo popieriai.

Lošimų bendrovė „Tete-a-tete kazino“, valdanti prekės ženklą „Cbet“, pateikė registruoti daugiau nei 10 jungiamų prekės ženklų ir šūkio „Tuk tuk“ variacijų.

Lietuvoje pradedama rodyti nauja televizijos programa lenkų kalba – „TVP Wilno“. Ją matys Vilniaus miesto ir rajono, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų ir kai kurių kitų šalies regionų gyventojai.

Prekybos tinklas „Iki“, metų pradžioje atidaręs pirmą „Iki akademiją“ Vilniuje, dabar tokį pat mokymų centrą naujiems darbuotojams atidarė Klaipėdoje. Per metus jame planuojama apmokyti apie 900 darbuotojų.

Šįmet trijų dešimčių sukaktį žyminti Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA) kartu su Šiaulių miesto savivaldybe organizavo konferenciją „XXI a. pramonė: ateities lyderystė.” Renginio dalyviai ne tik klausėsi profesionalų įžvalgų apie ateities verslą, bet ir pagerbė tuos, kurie Šiaulių krašte dėjo ir deda pamatus tvariam ekonomikos augimui.

2018 metai buvo vieni sėkmingiausių ir pelningiausių transporto sektoriui, tačiau pokyčiai, kuriuos neišvengiamai atneš Mobilumo paketas, artėjanti „Brexit“ data bei nuogąstavimai apie galimai artėjančią ekonominę krizę privertė ne vieną transporto įmonę susimąstyti apie veiklos rizikos optimizavimą. Taip siekiama užsitikrinti, kad nesėkmė vienoje veiklos srityje neapsunkintų kitų veiklos sričių, o esant itin skaudžiai verslo nesėkmei – neprivestų prie viso sukaupto kapitalo praradimo.

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei viešąsias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybių valdomos įmonės, o privatūs subjektai į viešų paslaugų sektorių įsileidžiami labai nenoriai. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, savivaldybės taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, o visuomenė gauna mažesnę naudą iš viešųjų paslaugų. Ar tikrai savivaldybės tokios negeranoriškos privačiam verslui? Situacija, neretai pristatoma kaip savivaldos savivalė... Читать дальше...

Didžiausias galvos skausmas šiandien įmonėms planuojant kitų metų biudžetą yra ne ekonominis sulėtėjimas, o valdžios intencijos keisti įmonių veiklos apmokestinimą.

Laikais, kai motyvacijos mados keičiasi greičiau už Donaldo Trumpo nuotaiką, verslui vis sunkiau įsivertinti, kas darbuotojui patraukliau: motyvaciniai blizgučiai ar ilgus metus diegiamos įmonių vertybės. Agnė Jonaitytė-Karalienė, AB „Swedbank“ personalo vadovė, tvirtina, kad trumpalaikės strategijos neteikia ilgalaikės naudos nei darbdaviui, nei darbuotojui, o įkvepianti lyderystė motyvuoja labiau už kvepiančius kotletus.

Prieš porą metų įsigalio­jusiame Darbo kodekse (DK) buvo įtvirtinta nauja nuostata, kad konstatavus svarbią ekonominę priežastį darbdavys gali tikėtis valstybės pagalbos. Prireikus tokią nuostatą pritaikyti, paaiškėjo, kad nėra nei apibrėžimo, kas yra „svarbi ekonominė priežastis“, nei tam numatyta lėšų.

Pastaraisiais mėnesiais žadėjęs pranešti apie savo tolesnius planus, ilgametis Lietuvos ir ES diplomatas interviu VŽ patvirtino atsisakantis politiko karjeros ir sukantis į transporto paslaugas teikiantį verslą.

Cechuose įsuktas taupias lemputes ar ant stogo užkeltą saulės jėgainę gamybininkai vertina kaip siekį mažinti savikainą ir to nevadina kova su klimato kaita. Tačiau supranta, kad jau netrukus jie bus priversti atlikti ir kur kas reikšmingesnių investicijų.